Istorija – Pilies 10
Taip.
Tai Pilies 10.
Įėjimas iš kiemo
Ir kambarėlis viršum arkos.
Gyvenamas,
Nes lange žydi pelargonija.

Kazys Bradūnas, „Pilies 10”
xvi

Vieno namo
istorija. Nuo XVI a.

Vieno namo istorija. Nuo XVI a.

Naujieji PILIES 10 gyventojai žengs pro slenkstį, kurį mynė dešimtys istorinių asmenybių bei mažiau žinomų miesto istorijos veikėjų, savo talentais ar amatu garsinusių centrinę Vilniaus gatvę. Istorijos, kurias apie statinį pasakoja archyvų medžiaga, leidžia geriau užčiuopti pastato erdvių atmosferą ir ją pritaikyti savo išskirtinių patirčių kūrimui.

Miesto įvykių centre nuo Mikalojaus II Radvilos laikų

Namas Pilies g. 10, pastatytas XVI a. pradžioje Mikalojui II Radvilai, per daugiau nei penkis šimtus savo istorijos metų Vilniaus širdyje įkurdino dešimtis istorinių asmenybių. Iškilęs dvasininkijos apgyvendintame rajone visai šalia LDK valdovų rūmų, pirmus šešiasdešimt metų jis priklausė Radvilų šeimai ir vėliau buvo pramintas Kiškienės namu – Onos Radvilaitės-Kiškienės garbei.

Kiškienės namas po Bažnyčios sparnu

XVII a. Pilies gatvei tapus Šventųjų prelatų arba Kanauninkų gatve, Pilies g. 10 keliems šimtmečiams pateko į dvasiškių rankas. Pirmiausia Vilniaus Katedros kanauninkui Tomui Karlovskiui, vėliau Martynui Žageliui, vadovavusiam Kristupo Mikalojaus Radvilos studijoms. Šimtmetį priklausęs siuvėjui Klimaševskiui ir jo giminei, 1758 m. namas grįžo Vilniaus Katedros kapitulai ir XIX a. pradžioje suklestėjo, kai jį atnaujino kunigas Juozapas Konstantinas Boguslavskis.

Namai vilniečiams ir atvykėliams: didikams, dvasininkams, poetams

1820 m. PILIES 10 apsigyveno Voinilovičių šeima, kurių namai buvo atviri visiems: čia pietums užsukdavo ir nekviesti svečiai, o einant pro šalį būdavo galima jau nuo slenksčio paprašyti vandens su sultimis, arbatos ar rūkytos mėsos. Vėliau ilgus dešimtmečius keitėsi Pilies g. 10 gyventojai: čia buvo apsistojusi generalgubernatoriaus adjutanto Engelharto šeima, su kuria ir dar paauglys Tarasas Ševčenka, dešimtys žymių dvasininkų, pirklių, aukštos klasės amatininkų. Antrojo pasaulinio karo metais čia gyveno poetas Kazys Bradūnas, kaip įrodymą palikęs nostalgišką eilėraštį „Pilies 10“.

Užuovėja nuo miesto šurmulio – menui ir pokalbiams

Kunigas J. K. Boguslavskis name eksponavo įspūdingą 200 garsių lenkų portretų kolekciją. Ja pasigrožėti užsukdavo Vilniaus universiteto studentai, tarp kurių ir Adomas Mickevičius. 1830 m. name apsigyvenus Engelhartams, Pilies g. 10 užvirė saloninis gyvenimas – Vilniaus aristokratai, susirinkę kieno nors namų salone, rengdavo koncertus, vaidinimus ar keldavo kostiumų balius. Su Engelhartais gyvenęs, tuo metu penkiolikmetis, T. Ševčenka buvo apsuptas kultūrinės aplinkos, kuri jį suformavo kaip vėliau garsų dailininką ir poetą.

Mada ir gamta: laikrodžiai, skrybėlės, topolis ir vienuolika akacijų

Pilies g. 10 kiemelis salonų lankytojus sugrąžindavo į gamtą: čia augo topolis, vienuolika akacijų, stovėjo dvi arklidės. Gal dėl unikalios vietos, išskirtinės atmosferos ir garbių svečių pastate vėliau klestėjo madingų importinių skrybėlių ir vyriškų drabužių parduotuvė, siuvėjų cechas. XIX-XX a. sandūroje name gyveno juvelyras ir laikrodininkas Ipolitas Ruseckas, Pilies g. 10 garsinęs laikrodžiais, kurie kokybe ir tikslumu nenusileido pagamintiems Vakarų Europoje.

Mikalojus II Radvila. XVI a.
Bažnyčios prieglobstis. XVII a.
Namai atvykėliams. XVIII a.
menui ir pokalbiams. XVIII a.
MADA IR GAMTA. XIX-XX a.

Miesto įvykių centre nuo Mikalojaus II Radvilos laikų

Namas Pilies g. 10, pastatytas XVI a. pradžioje Mikalojui II Radvilai, per daugiau nei penkis šimtus savo istorijos metų Vilniaus širdyje įkurdino dešimtis istorinių asmenybių. Iškilęs dvasininkijos apgyvendintame rajone visai šalia LDK valdovų rūmų, pirmus šešiasdešimt metų jis priklausė Radvilų šeimai ir vėliau buvo pramintas Kiškienės namu – Onos Radvilaitės-Kiškienės garbei.

Mikalojus II Radvila. XVI a.

Kiškienės namas po Bažnyčios sparnu

XVII a. Pilies gatvei tapus Šventųjų prelatų arba Kanauninkų gatve, Pilies g. 10 keliems šimtmečiams pateko į dvasiškių rankas. Pirmiausia Vilniaus Katedros kanauninkui Tomui Karlovskiui, vėliau Martynui Žageliui, vadovavusiam Kristupo Mikalojaus Radvilos studijoms. Šimtmetį priklausęs siuvėjui Klimaševskiui ir jo giminei, 1758 m. namas grįžo Vilniaus Katedros kapitulai ir XIX a. pradžioje suklestėjo, kai jį atnaujino kunigas Juozapas Konstantinas Boguslavskis.

Bažnyčios prieglobstis. XVII a.

Namai vilniečiams ir atvykėliams: didikams, dvasininkams, poetams

1820 m. PILIES 10 apsigyveno Voinilovičių šeima, kurių namai buvo atviri visiems: čia pietums užsukdavo ir nekviesti svečiai, o einant pro šalį būdavo galima jau nuo slenksčio paprašyti vandens su sultimis, arbatos ar rūkytos mėsos. Vėliau ilgus dešimtmečius keitėsi Pilies g. 10 gyventojai: čia buvo apsistojusi generalgubernatoriaus adjutanto Engelharto šeima, su kuria ir dar paauglys Tarasas Ševčenka, dešimtys žymių dvasininkų, pirklių, aukštos klasės amatininkų. Antrojo pasaulinio karo metais čia gyveno poetas Kazys Bradūnas, kaip įrodymą palikęs nostalgišką eilėraštį „Pilies 10“.

Namai atvykėliams. XVIII a.

Užuovėja nuo miesto šurmulio – menui ir pokalbiams

Kunigas J. K. Boguslavskis name eksponavo įspūdingą 200 garsių lenkų portretų kolekciją. Ja pasigrožėti užsukdavo Vilniaus universiteto studentai, tarp kurių ir Adomas Mickevičius. 1830 m. name apsigyvenus Engelhartams, Pilies g. 10 užvirė saloninis gyvenimas – Vilniaus aristokratai, susirinkę kieno nors namų salone, rengdavo koncertus, vaidinimus ar keldavo kostiumų balius. Su Engelhartais gyvenęs, tuo metu penkiolikmetis, T. Ševčenka buvo apsuptas kultūrinės aplinkos, kuri jį suformavo kaip vėliau garsų dailininką ir poetą.

menui ir pokalbiams. XVIII a.

Mada ir gamta: laikrodžiai, skrybėlės, topolis ir vienuolika akacijų

Pilies g. 10 kiemelis salonų lankytojus sugrąžindavo į gamtą: čia augo topolis, vienuolika akacijų, stovėjo dvi arklidės. Gal dėl unikalios vietos, išskirtinės atmosferos ir garbių svečių pastate vėliau klestėjo madingų importinių skrybėlių ir vyriškų drabužių parduotuvė, siuvėjų cechas. XIX-XX a. sandūroje name gyveno juvelyras ir laikrodininkas Ipolitas Ruseckas, Pilies g. 10 garsinęs laikrodžiais, kurie kokybe ir tikslumu nenusileido pagamintiems Vakarų Europoje.

MADA IR GAMTA. XIX-XX a.

Net sukasi galva
Kai stoviu atsirėmęs
Į mūro sieną.
Taip.
Tai Pilies 10.
Ir kambarėlis viršum arkos.

Kazys Bradūnas, „Pilies 10”

xvi
SUSISIEKIME!

Norite sužinoti daugiau?

Susisiekime!

Privalomas laukas

Privalomas laukas

Siųsti
Success

Gavome Jūsų užklausą! Dėkojame, kad susidomėjote PILIES 10 projektu. Susisieksime su Jumis netrukus.